Padarysim.lt

Slaptažodžio atstatymas

Padarysim.lt

Jeigu paskyroje ištrynėte el.pašto adresą, Jūs negalėsite atstatyti slaptažodį. Šiuo atveju susisiekite su aptarnavimu.

Padarysim.lt
Vartotojo vardas: iki 15 simbolių. Tik lotyniškom raidėm! *
Jūsų el.paštas: (būtinas registracijos patvirtinimui) *
Slaptažodis: Nuo 5 iki 30 simbolių (raidės,skaičiai,ženklai) *
Pakartoti slaptažodį - būtinai turi sutapti su įvestu aukščiau*
Atsakyk kiek bus sudėjus?
*
Padarysim.lt
Padarysim.lt

Skurdi vargšų opera

321

Nacionaliniame Kauno dramos teatre vyko „Vargšų operos“ premjera. Kiek netipiškas dramos teatre muzikinis spektaklis sutraukė pilną salę žiūrovų. Dviejų dalių vaidinimas, kupinas šokio, dainų, linksmybių ir juoko, truko dvi valandas. Tiesa, spektaklis vargiai pateisino komedijos žanrą. Kaip miuziklas – taip pat nesužibėjo. Stebina, kad tokio lengvo turinio spektaklėlis sudomino tiek daug Kauno kultūros mylėtojų. Tik klausimas, ar žmonės liko patenkinti? Pabandykime atidžiau patyrinėti spektaklį, atrasti jo privalumus ir trūkumus, įžvelgti kūrinio išskirtinumą, naujumą, o gal priešingai – menkumą, skurdumą Kauno dramos teatro ir režisieriaus kūrybos kontekste. Jaunosios kartos režisierius Andrius Kurienius „Vargšų operos“ pastatymą motyvavo tuo, jog kadaise anglų dramaturgo Johno Gay’aus (1685-1732) parašytoje baladžių operoje galime įžvelgti sąsajų su nūdienos pasauliu ir jo problemomis – korupcija, melu, tinginyste, gobšumu, laisvais seksualiniais santykiais. Žmogaus prigimtis, tamsioji asmenybės pusė išlieka net ir praėjus amžiams. Gvildenamos temos, siužetas pateikiami šmaikščiai, muzikaliai, pasitelkus judesį, dainas, humorą, ironiją, o ne dramatizuojant ir moralizuojant.

Muzikinio spektaklio siužetas paprastas, universalus, nereikalaujantis jokio specialaus pasirengimo ar žinių: pagrindinis herojus – Machitas (aktoriai Aleksandras Kleinas ir Edgaras Žemaitis), tikras širdžių ėdikas, kuris suvilioja naivią merginą Poli Pičem (aktorės Neringa Nekrašiūtė ir Agnieška Ravdo). Pastaroji yra policijos informatoriaus ir vogtų daiktų prekiautojo pono Pičemo (aktorius Kęstutis Povilaitis) dukra. Įsimylėjėliai paslapčia susituokia. Deja, įtakingas merginos tėvas tam griežtai nepritaria ir siekia pasiųsti Machitą į kartuves. Vėliau paaiškėja, kad patrauklus džentelmenas turi ir daugiau mylimųjų, kurios stoja jo ginti. Užverda tikra romantinė melodrama su kriminalo prieskoniu.

Spektaklis Kauno nacionalinio dramos teatro kontekste išsiskiria ir turiniu, ir forma. Jame nusi- gręžiama nuo žmogaus egzistencinių problemų ir jų analizės, nostalgiško požiūrio į praeitį. Pasukama visiškai priešingu keliu – pramoginio, linksmybių teatro link, kuriame žiūrovas pasineria į niekuo neįpareigojantį teatro vyksmą. Tai lyg pasaka suaugusiesiems, su humoru ir ironija atskleidžianti aktualias šiuolaikinės visuomenės elgesio tendencijas. Bet platesniame Kauno, sykiu ir visos Lietuvos, teatrų kontekste spektaklis neparodo nieko novatoriško, unikalaus ir stebinamo.

„Vargšų opera“ turi nemažai trūkumų, yra gana menkos meninės vertės. Visų pirma režisieriaus siekis sukurti šiuolaikišką XVIII a. pradžios dramos interpretaciją ne itin vykęs. Šiuolaikiškumo apraiškų nedaug, ko gero, tik keliuose personažų kostiumuose ir gana konstruktyvistinėje, sąlygiškoje scenografijoje. Režisierius tarsi pabūgo pateikti savitą sušiuolaikintą kadaise parašytos dramos versiją. Neaišku, kokiai stilistikai būtų galima priskirti spektaklį, nes žanrai, kuriuos siekta atskleisti, ne iki galo išplėtoti. Antra, muzikinis spektaklis stokoja įtaigumo, kelia neuž- baigtumo, paviršutiniškumo įspūdį – aktoriai nepakankamai ironiški, juokingi, apskritai trūksta juokingų mizanscenų, kurios žiūrovus prajuokintų ir įtrauktų į kūrinio vyksmą. Režisieriaus sprendimas dramos teatro aktorius paversti dainuojančiais miuziklo dalyviais – gana novatoriškas ir drąsus sprendimas, tačiau jis greičiau atskleidžia silpną aktorių pasirengimą ir nesugebėjimą kokybiškai atlikti solo partijų. Be abejo, pagrindinis spektaklio autoriaus siekis – suteikti žiūrovui pramogą, bet, palyginti su Kauno muzikinio teatro pramoginiais spektakliais, jo vertė gerokai nublanksta. Ne paslaptis, jog A. Kurienius yra įvertintas šokio choreografas, pelnęs net „Fortūnos“ prizą. Deja, judesys „Vargšų operoje“ taip pat skurdokas – kabareto šokėjų kūno kalba nedaranti didelio įspūdžio. O šokis ir yra vienas iš esminių tokio pobūdžio spektaklių elementų. Muzika, už kurią buvo atsakinga koncertmeisterė Danguolė Beinarytė, greičiau priminė mėgėjišką jaunimo teatro vaidinimą – aktoriai nesijautė visiškai užtikrinti atlikdami solo partijas. Muzikinis fonas tapo iliustratyviu, o ne integraliu ir papildančiu veiksmo elementu. Galiausiai spektaklis yra per ilgas, kai kurie veikėjų dialogai neiškalbūs, taip nieko ir nepasakantys, sunkiai išlaikantys žiūrovų dėmesį.

Kita vertus, „Vargšų opera“ turi ir keletą teigiamų aspektų. Nors scenografija neįspūdinga, ji gana gerai įsiliejo į bendrą spektaklio atmosferą, aktoriai ją panaudojo kaip monologų erdvę. Taip pat būta ir tikrai į savo personažą įsijautusių aktorių, sugebėjusių atskleisti jo esmę. Aktorė Inga Mikutavičiūtė, įkūnijusi vieną iš Machito mylimųjų Liusę, suteikė spektakliui gyvumo, dinamikos, žaismingumo. Agnieška Ravdo, vaidinusi Polę, puikiai atskleidė naivią, patiklią merginos asmenybės dalį, o jos solo partijos skambėjo išties dramatiškai, įtikinamai ir profesionaliai. Derėtų paminėti ir Andrių Gaučą, atlikusį vieno iš Machito gaujos vyrų vaidmenį. Aktorius scenoje buvo plastiš- kas, jo judesiai, mimika – dinamiški, įtikinami, artimi išraiškingam pantomimos teatrui. Išvardyti aktoriai šiek tiek pakėlė spektaklio meninį lygį, atrodė, kad jie iš tiesų dirba scenoje, siekdami patraukti žiūrovus.

„Vargšų operą“ norisi palyginti su kitais režisieriaus A. Kurieniaus darbais. Kūrėjas yra pastatęs nemažai šokio spektaklių Kauno valstybiniame muzikiniame teatre: „Trijų minučių romaną“ (2003), „Sudužusių vilčių bulvarą“ (2004) ar „Violetas, Džiuljetas, Žorž ir Frederiką“ (2006), bendradarbiavo su žymiausiu Lietuvos šiuolaikinio šokio kolektyvu „Aura“. Pastarasis kolaboravimas jam atnešė reikšmingą teatralų įvertinimą – šokio spektaklis „Sapnas Nr. 5“ (2009) apdovanotas „Fortūnos“ prizu. Pastaraisiais metais režisierius kuria Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Be aptariamos „Vargšų operos“, 2010 m. pastatyti ir „Moderatoriai“. Tad su pastaruoju darbu ir palyginsime lengvo turinio premjerinį spektaklį.

„Moderatoriai“ – visiškai „Vargšų operai“ priešingas spektaklis. Jame šiuolaikiškumas atskleidžiamas daug aiškiau – atsiribojama nuo klasikinės pjesės principų, kur veiksmas vyksta nuosekliai, plėtojasi, pasiekia kulminaciją ir atomazgą. Spektaklio tema taip pat aktuali šiandieninei visuomenei, gvildenamas socialinio ir virtualiojo „aš“ susidūrimas, vienatvės problema. Bene daugiausia dėmesio skiriama judesiui, plastikai, aktorių gestams. Patys personažai savo judėjimu scenoje kuria dinamišką, kintančią scenografiją, kontrastuojančią su tradicinėmis statiškomis dekoracijomis. „Moderatoriuose“, priešingai nei „Vargšų operoje“, aktyviai griaunama ketvirtoji nematoma teatro siena, į vyksmą siekiama įtraukti žiūrovus, paversti juos aktyviais dalyviais, o ne pasyviais stebėtojais. Pastarieji spektaklio bruožai apibūdina A. Kurienių kaip šiuolaikinį teatro kūrėją, drąsiai įgyvendinantį kūrybinius užmojus, eksperimentuojantį, žaidžiantį ir ieškantį. „Vargšų operoje“ to nerasime. Kita vertus, yra vienas spektaklius siejantis panašumas – atsisakyta moralizavimo, pamokslavimo, kuris „Moderatoriuose“ atsiskleidžia kaip atvirumas žiūrovų interpretacijoms, o „Vargšų operoje“ – kaip humoras, ironija.

Naujausias A. Kurieniaus darbas iš esmės yra paviršutiniškas, neužbaigtas, neišieškotas ir tarsi pastatytas atsainiai. Jis nesiekia aukštų meninių vertybių, todėl patiks ne itin išlavinto estetinio skonio, ribotų poreikių, vaizduotės publikai. Režisieriaus siekis sukurti spalvingą, humoro, šokių, dainų kupiną muzikinę pasaką suaugusiesiems taip ir liko tik dideliu kūrybiniu užmoju. Perspektyviam teatralui verta palinkėti apsiriboti mažesnės apim- ties muzikiniais šokio spektakliais ir ugdyti savo unikalų šiuolaikinio kūrėjo braižą.

Kaina:
50 Eur

Agota B.
Agota B.
Buvo prisijungęs (-us): 1 metai prieš
Sveiki, esu menotyrininkė. Studijų metu įgijau mokslinių, meninių tekstų rašymo įgūdžių - moku sintetinti, apibendrinti informaciją, ją pateikti sklandžiai, aiškiai, argumentuotai, kūrybiškai. Esu puikiai įvaldžiusi lietuvių kalbos gramatiką, stilistiką, tad noriu savo gebėjimais pasidalinti su Jumi

Skurdi vargšų opera


  • Data: 17 Vasaris 2017
  • Reikalavimai: Tekstų, vertimų pavyzdžiai
  • Lietuva Lietuva Klaipėda