Padarysim.lt

Slaptažodžio atstatymas

Padarysim.lt

Jeigu paskyroje ištrynėte el.pašto adresą, Jūs negalėsite atstatyti slaptažodį. Šiuo atveju susisiekite su aptarnavimu.

Padarysim.lt
Vartotojo vardas: iki 15 simbolių. Tik lotyniškom raidėm! *
Jūsų el.paštas: (būtinas registracijos patvirtinimui) *
Slaptažodis: Nuo 5 iki 30 simbolių (raidės,skaičiai,ženklai) *
Pakartoti slaptažodį - būtinai turi sutapti su įvestu aukščiau*
Atsakyk kiek bus sudėjus?
*
Padarysim.lt
Padarysim.lt

KLAIPĖDOS BAUHAUZAS: PASIVAIKŠČIOJIMAS SU UŽUOLANKOMIS

204

Ruduo turbūt pats palankiausias metas atsiskleisti architektūros grožiui. Medžiai „apsinuogina“, o šešėliai žaidžia pastatų fasaduose. Eidamas Klaipėdos senamiesčiu, regis, pakeli akis aukštyn ir nebegali jų nuleisti. Pasijunti apsuptas nenusakomo spalvų, formų ir detalių žaismo. Pastatų stebėjimas, grožėjimasis, įsižiūrėjimas į juos sukelia malonią „obsesiją“, kuomet eini ir randi iš pirmo žvilgsnio nepastebimų architektūrinių, dekoro detalių.

Klaipėdos senamiesčio pastatai dvelkia vokiškos architektūros dvasia, gausu ir puošnių istoristinio stiliaus statinių. Itin unikalus funkcionaliosios architektūros paveldas – bauhauzas, pasižymintis klaipėdietiškais bruožais.

Kuomet Kaunas aktyviai siekia pasaulinio UNESCO paveldo statuso, Klaipėdos tarpukario modernioji architektūra lieka užnugaryje. Apmaudu, nes uostamiestis taip pat turi nemažai vertingos ir saugotinos architektūros pavyzdžių. XIX a. pab. – XX a. pr. politinės realijos lėmė ir savitą miesto architektūrinio veido formavimąsi. Vokietijos reglamentuoti statybų įstatymai, pavienių architektų kūryba sukūrė dabartinį unikalų bauhauzo palikimą. Daugelis svarbiausių ir charakteringiausių funkcionalios architektūros pavyzdžių yra išsidėstę Klaipėdos miesto centre, todėl nesunkiai pasiekiami tiek vietiniams gyventojams, tiek miesto svečiams.

Namų statymo menas

Norint geriau suvokti Klaipėdos modernizmo architektūrą, Bauhauzo mokyklos įtaką, vertėtų išsiaiškinti, kada, kur ir kaip atsirado ir pradėjo plisti naujoji funkcionalioji architektūros samprata, t. y. bauhauzas. Pats žodis „bauhaus“ išvertus iš vokiečių kalbos reiškia namų statymą. Bauhauzo stiliaus pradžia laikomi 1919 metai, kuomet architektas Valteris Gropijus (1883 – 1969) Veimare įkūrė Bauhauzo mokyklą. Šios įstaigos tikslas buvo išugdyti profesionalius, savarankiškus plataus profilio inžinierius, menininkus, kurie gebėtų kurti racionalias, bet kartu estetiškas daiktų, architektūros formas. Bauhauzo įkūrėjas skatino atitrūkti nuo istorizmo, dekoratyvumo, nepraktiškumo, priešingai, kurti universalų, tikslingą ir lakonišką meną.

1925 metais Desau mieste iškilo Bauhauzo mokyklos pastatas, parengtas pagal paties V. Gropijaus projektą. Taip funkcionalizmo idėjos įgavo realų, apčiuopiamą pavidalą. Mokykloje atsispindėjo kone visi estetiniai bauhauzo principai – racionalus, asimetriškas planas, plokščias stogas, funkcinis zonavimas, juostiniai langai, stiklo kampas be svorį laikančių sienų, dekoro atsisakymas. Pastato interjeras dvelkė šviesa, švara, skaidrumu ir erdvumu. Greta bauhauzo funkcionaliosios architektūros krypties skleidėsi priešingas savo postulatais stilius – ekspresionizmas. Pastarasis buvo veikiamas tautiškumo, glaudžiai susijęs su plytinės statybos tradicija, plytų rišimu, jų panaudojimu fasadų puošyboje. Klaipėdos bauhauzo architektūroje regimos klinkerinės plytos atskleidžia tarpukariu vykusią meninių stilių „konkurenciją“. Vis dėlto akivaizdu, kad bauhauzo įtaka buvo stipresnė.

Ilgą laiką uostamiestis priklausė Vokietijai, kuri gerokai paveikė miesto urbanistinę ir architektūrinę raidą. Taip Klaipėda įgavo kiek kitokias modernizmo apraiškas nei likusiuose Lietuvos miestuose. Būtent uostamiestyje atsiskleidžia ryškesnė Bauhauzo mokyklos įtaka, kai tuo tarpu Vilniuje ir Kaune vyrauja racionalizmu ir konstruktyvizmu grįstas tarpukario modernizmas. Tiesa, Klaipėdoje nerasime itin daug tikrojo vokiškojo bauhauzo statinių, kuriuose atsiskleistų visi funkcionalizmo estetiniai principai bei statybos, konstrukcijų ypatumai. Daugelis Klaipėdos bauhauzo architektūrinių pavyzdžių byloja tik apie formalią ir sąlyginę funkcionaliosios architektūros tektoniką.

Vis dėlto Bauhauzo mokyklos įtaka Klaipėdoje yra akivaizdi ir nenuginčijama. Pažvelgę į uostamiesčio modernizmo architektūrą pamatysime daugelį funkcionaliosios, t. y. bauhauzo architektūros bruožų: griežti, santūrūs fasadai be gausių puošybos elementų, vertikalių, horizontalių linijų samplaika pastatų tūriuose, suapvalintos stambios briaunos, kampai, juostiniai bei vertikalūs ilgi langai, aiškios, griežtos pastatų tūrių geometrinės formos (stačiakampiai, kubai). Apie bauhauzą byloja ir erdvūs, šviesūs interjerai, aiškūs, patogūs pastatų planai. Tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, Klaipėdoje bauhauzas nebuvo „grynakraujis“ ir turėjo savitų, autentiškų bruožų. Vienas iš jų – klinkerinės plytos, kuriomis buvo dekoruojami bauhauzo stiliaus architektūros fasadai, portalai, tarplangiai. Valterio Gropijaus stiklo kampas, pirmą kartą pritaikytas 1911 metais pastatytame „Fagus“ batų fabrike, tarpukario Klaipėdoje įgauna kampinio lango su klinkerinių plytų atrama pavidalą. Tamsios apdailos plytos bauhauzo architektūrai suteikia dinamikos, veržlumo, ekspresyvumo įspūdį.

Žymiausi bauhauzo statiniai Klaipėdoje

Klaipėdos bauhauzo architektūra apima nemažai administracinių, gyvenamųjų ir pramoninių pastatų. Tiesa, kaip jau buvo minėta, funkcionalioji architektūra uostamiestyje turi savitų estetinių bruožų. Daugelyje pastatų bauhauzas persipina su ekspresionizmu, o kai kurie dekoro elementai byloja ir apie neogotiką. Derėtų išskirti visuomeninius ir gyvenamuosius pastatus, kurių būklė ir priežiūra skiriasi. Aptariami pastatai yra išsidėstę ratu, pradedant nuo Žvejų gatvės ir maršrutą baigiant K. Donelaičio gatvėje esančia Klaipėdos vaikų ligonine.

Žvejų g. 2 esantis pastatas iškart patraukia dėmesį savo masyvumu. Tai 1923 m. pastatytas Mejerhoferio laivininkystės bendrovės administracinis pastatas, dabar jo pirmame aukšte įsikūręs naktinis baras „Faksas“. Tai pirmasis klaipėdietiškas „dangoraižis“, sudarytas iš dviejų masyvių dalių, kuriose supriešinamos vertikalios ir horizontalios linijos. Pasak architektūros istoriko, menotyrininko Jono Tatorio, pastate jaučiama ir ekspresionizmo įtaka.

Perėjus Biržos tiltą, Naujojo Sodo ir Herkaus Manto gatvių sankryžoje iš toli pasitinka vienas ekspresyviausių Klaipėdos tarpukario modernizmo pastatų – 1938 metais P. Giesingo suprojektuota Taupomoji kasa. Dalis pastato pakelta ant kvadratinių klinkerinių plytų kolonų, tokiu būdu sukuriant laisvą praėjimą pėstiesiems. Šis architektūrinis užmojis iš dalies įkūnija žymaus prancūzų architekto Le Korbiuzjė (1887 – 1965) „namo ant stulpų“ idėją. Ekspresyvūs, dinamiški klinkerinių plytų frontonai – nuoroda į gotikos architektūros tradicijas.

Netoli pastarojo pastato, Vytauto g. 24A, rasime itin subtilų bauhauzo stiliaus administracinį pastatą. Švelniai suapvalintos pastato briaunos, platūs langai, simetriškas ir aiškus fasadas, dviejų vertikalių ir horizontalaus tūrio samplaika atspindi svarbiausius bauhauzo principus.

Kiek išsukę iš pagrindinės Herkaus Manto gatvės į vakarus, rasime Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos skyrių (Bokštų g. 6). Tai taip pat funkcionaliosios architektūros pavyzdys, tik šįkart jis atspindi unikalius Klaipėdos bauhauzo bruožus: baltas pastatas papuoštas raudonomis klinkerinėmis plytomis, juosiančiomis portalus, langų eiles bei erkerį. Pietiniame fasade užtiksime trikampes lizenas, kurios byloja apie ekspresionizmą. Klinkerinės plytos naudotos ir netoliese esančio Stasio Šimkaus konservatorijos pastato (S. Šimkaus g. 15) apdailai. Pagrindiniame simetriškame fasade „žaidžia“ masyvūs horizontalūs ir vertikalūs tūriai su langų eilėmis. Kampinėse pastato dalyse atsispindi įdomi bauhauzo stiliui būdinga architektūrinė detalė – termometras (klinkerinėmis plytomis dekoruota vertikali langų juosta).

Persikėlę į rytinę miesto centro pusę, taip pat aptiksime nemažai bauhauzo stiliaus statinių – tiek gyvenamųjų, tiek visuomeninio pobūdžio. Vilties g. 10 įsikūrusi Klaipėdos miesto prokuratūra. Apie konstruktyvistinį stilių byloja vertikalios laiptinės langų linijos ir horizontalios fasadų langų juostos. Reljefinės traukos (iškilūs eksterjero dekoro elementai) dar labiau paryškina linijinių ištisinių langų įspūdį.

Visai greta stūkso didžiulis Respublikinės Klaipėdos ligoninės kompleksas (S. Nėries g. 3). Tai architekto R. Steikūno projektas, sukurtas 1933 metais. Kompleksą sudaro trys masyvūs, aiškių geometrinių formų korpusai. Pastate vyrauja horizontalės, kurias sukuria traukos. Apie bauhauzą byloja ir plokščias stogas, o ligoninės interjeras spinduliuoja erdvumu, funkcionalumu, šviesa ir higiena. Šiuo metu pastatas yra aktyviai modernizuojamas, fasadų puošybai pasitelkiamas stiklas.

Itin ekspresyvi bauhauzo stilistikos Vytauto Didžiojo gimnazija (S. Daukanto g. 31). Ją 1934 metais suprojektavo H. Reismanas. Mokyklos fasade matome klaipėdietišką bauhauzo juostinių langų interpretaciją – tamsiomis klinkerinėmis plytomis dekoruoti tarplangiai sudaro vientisą ištisinę langų juostą. Bauhauzo stilių mena ir suapvalintas masyvus gimnazijos pastato kampas. Pasak istoriko Jono Tatorio, konstruktyvizmo stilius vyrauja ir statinio interjere, kur patalpos komponuotos praktiškai ir patogiai.

Galiausiai pažintinį maršrutą baigiame ties Klaipėdos vaikų ligoninės naujuoju korpusu (K. Donelaičio g. 7). Pastarąjį pastatą 1934 metais suprojektavo P. Giesingas, suteikęs jam ekspresionizmo bruožų. Ligoninės centrinis įėjimas itin ekspresyvus – peršviečiamas stogas paremtas kampu pasuktomis klinkerinių plytų kolonomis. Gydomojo korpuso fasado plokštumą skaido trikampės lizenos.

Tai tikrai nėra visi bauhauzo pavyzdžiai Klaipėdoje. Čia paminėti tik arčiausiai centro esantys, lengviausiai pasiekiami statiniai. Kita vertus, verta iškrypti iš kelio ir pačiam atrasti kiek nuo pagrindinių gatvių nutolusius bauhauzo pastatus, įprastai tai privatūs gyvenamieji ar daugiabučiai namai.

Klaipėdos bauhauzas neabejotinai yra Lietuvos tarpukario architektūros paveldas. Modernizmo statiniai uostamiestyje pasižymi funkcionaliosios, konstruktyvistinės ir ekspresionistinės architektūros stilistiniais bruožais, todėl priskirti Klaipėdos tarpukario architektūrą vienai stilistinei srovei ar mokyklai gana rizikinga. Kita vertus, galime teigti, jog tarpukariu uostamiestyje naujus statinius projektavę H. Reismanas ir P. Giesingas stipriai paveikė ir paskatino Klaipėdos bauhauzo vystymąsi. Gausūs administraciniai, gyvenamosios ir pramoninės architektūros pavyzdžiai rodo, kad tarpukario Klaipėdoje vyko sparti modernizacija, miesto plėtra. Tarpukario Lietuvoje, Vilniuje ir Kaune, vykusios savitos modernizmo architektūros paieškos paveikė ir atokiau esantį Klaipėdos miestą. Tiesa, modernizmas uostamiestyje įgavo itin charakteringą vietos dvasią atspindintį bruožą – klinkerines plytas.

 

Agota B.
Agota B.
Buvo prisijungęs (-us): 9 mėnesiai prieš
Sveiki, esu menotyrininkė. Studijų metu įgijau mokslinių, meninių tekstų rašymo įgūdžių - moku sintetinti, apibendrinti informaciją, ją pateikti sklandžiai, aiškiai, argumentuotai, kūrybiškai. Esu puikiai įvaldžiusi lietuvių kalbos gramatiką, stilistiką, tad noriu savo gebėjimais pasidalinti su Jumi

KLAIPĖDOS BAUHAUZAS: PASIVAIKŠČIOJIMAS SU UŽUOLANKOMIS


  • Data: 17 Vasaris 2017
  • Reikalavimai: Tekstų, vertimų pavyzdžiai
  • Lietuva Lietuva Klaipėda