Padarysim.lt

Slaptažodžio atstatymas

Padarysim.lt

Jeigu paskyroje ištrynėte el.pašto adresą, Jūs negalėsite atstatyti slaptažodį. Šiuo atveju susisiekite su aptarnavimu.

Padarysim.lt
Vartotojo vardas: iki 15 simbolių. Tik lotyniškom raidėm! *
Jūsų el.paštas: (būtinas registracijos patvirtinimui) *
Slaptažodis: Nuo 5 iki 30 simbolių (raidės,skaičiai,ženklai) *
Pakartoti slaptažodį - būtinai turi sutapti su įvestu aukščiau*
Atsakyk kiek bus sudėjus?
*
Padarysim.lt
Padarysim.lt

NEUŽŠĄLANTIS KULTŪROS UOSTAS ATIDARYTAS!

242

2017 m. sausio 14 diena jau tapo istorine data, žyminčia Klaipėdos kultūros sostinės pradžią. Jaukų šeštadienio vakarą šerkšnu pasidengusių medžių apsuptyje vyko atidarymo renginys, subūręs gausią kultūrai neabejingų žmonių minią.

Teatralizuotas spektaklis prasidėjo buvusios Šv. Jono bažnyčios vietoje, besidriekiančioje Jono kalnelio pašonėje. Iki XX a. vidurio stovėjusi bažnyčia turėjo itin aukštą bokštą, kuris atliko švyturio funkciją atplaukiantiems laivams. Šiandien bažnyčios nebėra, bet gyva Klaipėdos istorija padiktuoja miesto, kaip kultūrinio uosto, meninio orientyro simbolį. Įvairias meno šakas (akcijos meną, šiuolaikinį šokį, muziką, instaliacijas) suvienijęs renginys startavo oficialiąja dalimi – Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, Lietuvos kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson bei Lietuvos ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus kalbomis. Miesto meras pacitavo Seimo pirmininko prof. Viktoro Pranckiečio sveikinimą, palinkėjo klaipėdiečiams ne tik laukti, kol kultūra ateis ir pasibels į duris, bet ir patiems aktyviai kurti. Pasak kultūros ministrės L. Ruokytės-Jonsson, „tinkamesnio miesto kaip Klaipėda šiam titului nėra, nes Klaipėda visada bangavo ypatinga, gyvastinga kultūra“. Tuo tarpu Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės gerosios valios ambasadoriumi tapęs ministras M. Sinkevičius nuoširdžiai pavydėjo Klaipėdai būsimų kultūrinių renginių ir iniciatyvų.

agrindiniu atidarymo renginio simboliu tapo stilizuota smilga – ilga šviečianti lazda, atskleidžianti autentišką regiono identitetą. Idėjos autoriui Linui Kutavičiui šią mintį padiktavo vietinė gamta – kopos. Ne veltui renginio šūkis buvo: „Ieškokite smilgininkų. Jie žino kelią!“ Savanoriai klaipėdiečiai, praminti šiuo originaliu epitetu, tapo tikrais kultūrinės šviesos skleidėjais, kelrodžiais, anot ministrės L. Ruokytės-Jonsson, „kūrybinių audrų ir meno vėjų uoste“.

Oficialioji renginio dalis baigta dar vieno simbolinio objekto – „namelių“ dalyba. Pastarieji švyturius menantys namukai su vaikų piešiniais iš rankų į rankas pasiekė miestiečius, tokiu būdu sujungdami, suvienydami susirinkusią bendruomenę. Renginio pavadinimas – „Klaipėda, perduok, kad neužšaltų!“ – puikiai atskleidžia žmonių bendradarbiavimo reikšmę kultūros sklaidai.

Pasidaliję 500 simbolinių „namelių“, susivieniję, pakilios nuotaikos miestiečiai pajudėjo paskui smilgininkus. Gausią bendruomenę, einančią Turgaus gatve, apsupo, apgaubė lyg iš tolių aidintys garsai, Klaipėdos kūrėjų Rolando Rastausko, Alfonso Jono Navicko, Dariaus Rekio, Mindaugo Valiuko ir kt. įgarsinti tekstai apie jūrą, žvejus, uostą. Tai sukūrė meditatyvią, mistišką atmosferą. Ne veltui pasirinkta renginio forma – kelionė, suvienijusi bendruomenę vienam tikslui – pranešti Lietuvai, o sykiu ir pasauliui, kad Klaipėda tapo neužšąlančiu kultūros uostu.

Gausi procesija, vedama it jonvabaliai šviečiančių smilgininkų, simbolinių kultūros nešėjų, galiausiai pasiekė piliavietę – istorines miesto ištakas. Smilgininkai, atlikę savo kilnią ir atsakingą misiją, paliko žmonių minią ir pakilo ant scenos, kur įsitraukė į teatrališką šokio ir muzikos jungtimi paženklintą spektaklį. Simbolinės kultūros sostinės atidarymo šventės vedėju, pagrindiniu vedliu ir koordinatoriumi tapęs žymus šiuolaikinio šokio atstovas Petras Lisauskas papildė reginį įtaigiu pasakojimu bei dinamiškais šiuolaikinio šokio elementais.

„Perduok kitam, kad neužšaltų“, – šventės vedėjas ragino piliavietėje susirinkusius žiūrovus jų atneštus „namelius“ siųsti vienas kitam link „bangolaužio“ – masyvaus objekto-instaliacijos, kuri galiausiai lyg mozaika pasipuošė miestiečių kūriniais. Tiesa, labiausiai žavėjo net ne rezultatas – spalvingas bangolaužis, o veiksmas, kuomet klaipėdiečiai ir miesto svečiai sukūrė nenutrūkstamą dalijimosi procesą, paženklintą šypsenų, jautrių prisilietimų, banguojančių, vilnijančių lyg jūra „namelių“ ritmo.

Atlikę šį kilnų ir bendruomenę dar sykį suvienijusį ritualą, miestiečiai dėmesį sutelkė į sceną, kurioje renginio režisierės choreografės Agnijos Šeiko suburti mėgėjų ir profesionalūs kolektyvai šokiu, skambant Kristijono Lučinsko daugiasluoksnei muzikinei kompozicijai, atpasakojo Klaipėdos miesto istoriją. Į veiksmą įtraukti smilgininkai perteikė unikalų pajūrio smilgų, besiplaikstančių pajūrio kopose, judėjimą. Baltai apsirengę šokėjai priminė žuvėdras ir įkūnijo šių paukščių skrydžio laisvę. Besikeičiantis šviesų bei muzikos ritmas pasirodymui suteikė dinamiškumo, teatrališkumo bei didingumo.

Atidarymo renginį užbaigė itin skoningas, subtilus ir prie spektaklio ritmo priderintas fejerverkų šou. Lyg veržlios smilgos į dangų skriejusios šviesos priminė šių metų Klaipėdos kultūrinio gyvenimo misiją – augti, tobulėti ir veržtis pirmyn!

 

Kaina:
40 Eur

Agota B.
Agota B.
Buvo prisijungęs (-us): 9 mėnesiai prieš
Sveiki, esu menotyrininkė. Studijų metu įgijau mokslinių, meninių tekstų rašymo įgūdžių - moku sintetinti, apibendrinti informaciją, ją pateikti sklandžiai, aiškiai, argumentuotai, kūrybiškai. Esu puikiai įvaldžiusi lietuvių kalbos gramatiką, stilistiką, tad noriu savo gebėjimais pasidalinti su Jumi

NEUŽŠĄLANTIS KULTŪROS UOSTAS ATIDARYTAS!


  • Data: 17 Vasaris 2017
  • Reikalavimai: Tekstų, vertimų pavyzdžiai
  • Lietuva Lietuva Klaipėda